Dienos mintis

"Upės vanduo prisitaiko prie kelio, kuriuo gali tekėti, neužmiršdamas savo tikslo: jūros. Gimęs silpnutis, netrukus įgauna jėgos, panašios kaip jo sutinkamų upių", - P. Coelho "Šviesos kario vadovas"

Atlaidų savaitgalis: atgaiva širdims ir sieloms

  • 16 liepos 19, Antradienis 10:00
Laukžemės ir Tūbausių atlaidų akimirkos - Almanto Skruibio ir Laukžemės bendruomenės nuotraukose. Laukžemės ir Tūbausių atlaidų akimirkos - Almanto Skruibio ir Laukžemės bendruomenės nuotraukose.

Savaitgalį Kretingos rajone vyko net dvejos dvasinės šventės: tikinčiuosius į bažnyčią sukvietė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai Laukžemėje ir tradiciniai šv. Henriko atlaidai Tūbausių parapijoje.

Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai Laukžemėje – itin sena tradicija. Pasak bendruomenės pirmininkės ir kultūros namų vadovės Aidos Mikutienės, Škaplierinės atlaidai švęsti net sovietmečiu. O šiemet ši religinė šventė suspindo naujomis spalvomis. Laukžemiškiai turėjo ne tik dvasinę šventę, bet ir tikrą puotą ausims bei širdžiai.

Po atlaidų parapijos namuose koncertavo flamenko gitaros virtuozas ir kompozitorius iš Ispanijos Valerijus Čaikinas su grupe. Koncerto programoje „Kelias į Andalūziją“ skambėjo ne tik ispanų flamenko kompozicijos, bet ir žymių kompozitorių – klasikų kūriniai, atskleidžiantys gitarų, trimito, kachono instrumentų universalumą ir didžiules galimybes. Esu labai dėkinga atlikėjams už muzikinius įspūdžius, ypatingą atmosferą, didžiulį temperamentą, ryškias melodines improvizacijas ir dėkui parapijos klebonui Vidmantui Griciui už galimybę visą tai pajausti, išgirsti, pamatyti. Jo dėka ši grupė atvyko į Laukžemę. Tokį koncertą seniai bebuvome turėję – klausėmės net sustingę iš nuostabos“, – dar šviežiais įspūdžiais dalijosi A. Mikutienė.

Anot jos, šie tradicinia Škaplierinės atlaidai Laukžemėje yra didžiausi, turintys be galo gilias tradicijas ir svarbūs bendruomenės tikintiesiems – tai įrodė ir pilna bažnyčia bei parapijos namai.

Pagal lietuvių tradiciją, liepos 16 diena buvo vadinama Škaplierine arba prapjovos. Ši diena nuo seno laikyta rugiapjūtės pradžia. Būdavo apeinami rugiai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą sruogą rugių ir atnešdavo šeimai pasivaišinti. Žemės deivei Žemynai buvo aukojama duonos – duona apkasama aplink rugių lauką. Nupjovus ir pastačius pirmą rugių pėdą, pjovėjai nusilenkdavo saulei, dainuodavo pjūties dainas. Pirmoji rugių pėda vadinta „šeimininku“. Tikėta, kad ji saugo nuo bėdų. Kelios pirmosios varpos iš jos buvo sudeginamos ant aukuro, aukojant likimo deivei Laimai ir deivei Žemynai.

Lietuvoje įvedus krikščionybę, šią dieną pradėta šlovinti šv. Mergelė Marija. Liaudyje paplito tikėjimas, kad būtent šią dieną Mergelė Marija išvaduoja sielas iš skaistyklos.

Gilias tradicijas turi ir šv. Henriko atlaidai Tūbausiuose. Tūbausių ir Kurmaičių bendruomenės šią religinę šventę švenčia kartu – visi renkasi į šv. Andriejaus bažnyčią, vėliau bendrauja švęsdami agapę.

Jau metai, kai Tūbausiai turi savo bendruomenę. Tačiau atlaidus švenčiame kartu, vieni kitiems padėjome. Atlaidai yra bendra mūsų visų šventė. Vėliau dar laukia renginių ciklas, skirtas 450-ajam Kurmaičių jubiliejui paminėti“, – sakė Kurmaičių bendruomenės pirmininkė Ingrida Rinkevičienė.

Šv.Henriko atlaidus Tūbausių bažnyčioje švęsti pradėjo 1939 į kaimą atkeltas kunigas Henrikas Sirtautas. Radęs 1929 metais statytą, tačiau itin apleistą koplyčią, H.Sirtautas pradėjo rūpintis naujos bažnyčios statyba. Pradėjęs darbus 1941 metais, kunigas į juos įtraukė ir kaimo žmones, kurie dirbo be jokio atlygio. Kartu su jais lygia dalimi dirbo ir H.Sirtautas. Bažnyčia savo bokštą virš Tūbausių iškėlė per metus.

Šv. Henriko atlaidai yra dedikuojami Vokietijos karaliaus Henriko II garbei: 973-1024 metais gyvenęs Vokietijos karalius, vėliau Romoje vainikuotas imperatoriumi, buvo ištikimas bažnyčios globėjas. Kartu su savo žmona šv. Kunigunda Henrikas steigė vyskupijas, vienuolynus, rėmė Bažnyčios reformą. Pasakojama, kad jiedu su žmona laikėsi amžinos skaistybės, o 1146 metais karalius Henrikas buvo kanonizuotas ir paskelbtas benediktinų pasišventėlių globėju.

Skaityti 823955 kartai

20113 komentarai

Palikite komentarą

Įsitikinkite, kad įvedėte reikalingą informaciją, kur nurodyta (*). HTML kodas nėra leidžiamas.

Kovas 2017
Sek Pi An Tr Ke Pe Še
1 2 3 4
5 6 7 8 9 10 11
12 13 14 15 16 17 18
19 20 21 22 23 24 25
26 27 28 29 30 31